DAŽNIAUSIAI UŽDUODAMI KLAUSIMAI
Koks yra skirtumas tarp psichiatro, psichologo ir psichoterapeuto?
Psichiatras - žmogus turintis medicininį universitetinį išsilavinimą. Psichiatrai dirba gydymo įstaigose, kur pacientams nustato psichikos sutrikimus bei taiko gydymą vaistais. Jei psichiatras yra ir psichoterapeutas, jis gali kaip gydymą taikyti psichoterapiją.
Psichologas - tai žmogus, kuris įgijo universitetinį psichologinį išsilavinimą. Universitetinėse psichologijos studijose yra labiau studijuojami tokie psichikos procesai kaip: mąstymas, atmintis, dėmesys, valia, elgesys. Tokiose studijose taip pat susipažįstama su įvairiomis psichoterapijos kryptimis. Psichologai, baigę universitetines magistro studijas, savo darbe gali taikyti psichologinį konsultavimą. Dauguma psichologų, po studijų baigimo toliau tęsia mokslus įvairiose psichoterapijos mokyklose ir siekia psichoterapeuto kvalifikacijos.
Psichoterapeutas - tai žmogus, kuris įgijęs aukštąjį išsilavinimą, po mokslo baigimo papildomai mokėsi ir baigė kurios nors psichoterapijos krypties mokyklą. Dažniausiai psichoterapeuto kvalifikaciją įgyja medicininį, psichologinį, socialinį ar teologinį išsilavinimą turintys specialistai. Lietuvoje šiuo metu yra rengiamas psichoterapijos įstatymas, kuris reglamentuos psichoterapeuto kvalifikacijos įgijimo tvarką. Europos psichoterapijos sertifikatus išduoda Europos psichoterapijos asociacija (EAP).
Kuo skiriasi psichologinis konsultavimas nuo psichoterapijos?
Psichologiniame konsultavime darbas labiau grindžiamas palaikymu, lavinimu, ugdymu, konsultavimu, orientuojamasi į situacines problemas. Psichoterapijoje ta pati situacinė problema analizuojama giliau, gilinimąsi iš kur kyla tam tikra problema.
Pvz.: jei klientas kreipiasi dėl miego sutrikimo, psichologiniame konsultavime veikiausiai pagrindinis dėmesys bus kreipiamas į tai, ką jam reikėtų daryti, kad jis galėtų sugrįžti į įprastą miego ritmą. Psichoterapijoje labiau būtų gilinamasi, iš kur kyla pasireiškianti nemiga. Psichoterapija daugeliu atveju trunka ilgiau nei psichologinis konsultavimas.
Kas tai yra psichoterapija?
Psichoterapija - specifiniai psichologiniai poveikio metodai, kurių pagalba, klientui yra sudaroma galimybė atrasti ir suprasti savo elgesio, minčių ar jausmų priežastis bei galimus resursus asmeniniams pokyčiams.
Psichoterapija gali būti individuali, porų ar grupinė. Kai kurios psichoterapijos mokyklos siūlo ir organizacijų vystymo metodus.
Šiuo metu egzistuoja gana daug psichoterapijos mokyklų. Moksliškai pagrįstomis laikomos tos psichoterapijos kryptys, kurias pripažįsta Europos psichoterapijos asociacija (EAP). Psichoterapijos mokyklas galima suskirstyti į tris pagrindines kryptis:
I. Psichodinaminė psichoterapijos kryptis. Garsiausio mokyklos: psichoanalizė, psichodinaminė psichoterapija, C. G.Jungo analitinė psichologija, A. Adlerio terapija (individualioji psichologija).
II. Bihevioristinė psichoterapijos kryptis. Garsiausia mokykla - kognityvinė ir elgesio terapija.
III. Egzistencinė ir humanistinė psichoterapijos kryptis. Garsiausios mokyklos - egzistencinė psichoterapija,
geštalto psichoterapija, transakcinė analizė, psichodrama, logoterapija.
Norint daugiau sužinoti apie šias terapijos kryptis, galite pasiskaityti čia.
Kaip man išsirinkti tinkamą psichoterapijos kryptį?
Labai sunku vienareikšmiškai atsakyti į šį klausimą. Tai būtų tas pats, kaip pasakyti, kuri religija yra geriausia. Tai yra subjektyvus dalykas, kurį galite pasirinkti tik tai Jūs. Visgi visos psichoterapijos kryptys yra orientuotos į žmogaus pažinimą. Skirtingos psichoterapijos kryptys skiriasi viena nuo kitos tik savo darbo metodika.
Kada reikia kreiptis į psichoterapeutą?
Yra priimta manyti, kad į psichoterapeutą kreipiamasi tik tada, kai ištinka gyvenimo krizė arba kai jau visi įmanomi būdai yra išbandyti, siekiant sau padėti. Tačiau labai sveikintina, jei žmogus kreipiasi į specialistą, tiesiog norėdamas labiau pažinti save, patyrinėti nepažintas savo asmenybės puses. Tai tas pats, kai mes mankštiname savo fizinį kūną ar stengiamės sveikai maitintis, siekdami užtikrinti savo gerą fizinę savijautą ir nelaukti, kol pajusime pirmuosius silpnumo požymius.
Aš jau esu lankęsis (-iusis) pas psichologą/psichoterapeutą/socialinį darbuotoją, tačiau man tai nedavė didelės naudos, todėl nesiryžtu kreiptis dar kartą. Ar verta bandyti dar kartą?
Jei kažkada lankėtės pas aukščiau paminėtus specialistus ir negavote naudos, tai dar nereiškia, kad lankėtės pas blogą ar nekvalifikuotą specialistą. Galbūt jums netiko tam tikra psichoterapijos rūšis, kuria rėmėsi specialistas, dirbdamas su jumis. Nereikia atmesti ir tai, jog kartais pats specialistas, kaip žmogus, mums yra nepriimtinas.
Kaip greitai galiu tikėtis pokyčio?
Tai labai priklauso nuo situacijos. Kartais reikšmingas pokytis pasiekiamas per 5 ar 10 susitikimų, o kartais dirbama 3 ar daugiau metų. Visais atvejais labai greito pokyčio tikėtis neverta, nes dauguma situacijų, į kurias patenka žmogus, taip pat nesusiformuoja per trumpą laiko tarpą.
Koks jūsų išsilavinimas?
2004 - 2008 – Socialinio darbo bakalauras, Mykolo Romerio universitetas;
2008 – Italijos Brescia universitetas, socialinių mokslų katedra.
2009 -2010 – Darbo su individais mokymo programa, Kauno Geštalto studijų centras.
2011 - Specializuota programa, Kauno Geštalto studijų centras.
2011 - 2012 Vilniaus Gestalt ir Rygos Geštalto institutas.
2012 - 2013 - Kauno Geštalto studijų centras, darbo su poromis programa.
2013 - 2014 Kauno Geštalto studijų centras, organizacijų vystymo programa.
2014 - 2015 Kauno Geštalto studijų centras, darbo su grupėmis programa.
2020 m. įgyta geštalto konsultanto kvalifikacija.
Kokia psichoterapijos rūšimi daugiausia remiatės terapinių užsiėmimų metu?
Daugiausia remiuosi Geštalto psichoterapija.
Kas būdinga Geštalto psichoterapijai?
Geštalto psichoterapija kažkuria prasme kviečia sugrįžti į dabartį. Mes negalime nuneigti praeities ir ateities svarbos, tačiau turime sutikti, kad visa tai egzistuoja taip pat tik dabartyje. Todėl Geštalto psichoterapijoje specifiniais darbo metodais yra dirbama dabartyje su tuo, kas buvo, bus ar yra. Tai, kas konkrečiu momentu yra įsisąmoninama (pvz.: jausmai, pojūčiai, mintys, norai), ir yra geštaltas.
Nėra paprasta tiksliai išversti vokišką žodį „Gestalt“ į lietuvių kalbą. Tai galėtų reikšti užbaigtą „pavidalą“ ar „formą“. Terapijų metu siekiama didinti žmogaus suvokimą jo esamoje situacijoje. Vienas iš pagrindinių terapijos tikslų – užbaigti neužbaigtas situacijas, reikalus.
Geštalto terapija vengia kliento situacijos interpretavimo, vertinimo ar patarinėjimo. Siekiama, jog pats klientas atrastų sau priimtiną sprendimą.
