Psichoterapija tampa vis populiaresniu būdu spręsti iškylančius sunkumus gyvenime. Jei seniau psichoterapijos kabinetas būdavo beveik paskutinė vieta, į kurią pasiryždavo ateiti krizės ištiktas žmogus, tai dabar vis dažniau ieškoma profesionalios pagalbos. Mūsų visuomenė po truputį kratosi stereotipinio požiūrio, jog asmuo, besikreipiantis pagalbos į psichiatrą, psichologą, psichoterapeutą ar socialinį darbuotoją yra silpnas, nesugebantis savarankiškai spręsti problemų.
Kreiptis į minėtus specialistus nėra nei negarbinga, nei gėdinga, kadangi neretai žmonės, bijantys ar nenorintys pripažinti sau, kad ir jiems kartais iškyla kriziniai laikotarpiai, trikdo tiek savo, tiek artimųjų bei visuomenės gerovę. Siekiant įvesti dar daugiau aiškumo apie psichoterapijos procesą, pateikiame atmintinę klientui.
Kreiptis į minėtus specialistus nėra nei negarbinga, nei gėdinga, kadangi neretai žmonės, bijantys ar nenorintys pripažinti sau, kad ir jiems kartais iškyla kriziniai laikotarpiai, trikdo tiek savo, tiek artimųjų bei visuomenės gerovę. Siekiant įvesti dar daugiau aiškumo apie psichoterapijos procesą, pateikiame atmintinę klientui.
- Lankyti psichoterapiją nėra gėdinga. Kiekvienas iš mūsų gyvenime susiduriame su sunkiais laikotarpiais ar neišspręstais vidiniais konfliktais, kurie eikvoja mūsų energiją. Tik stiprūs žmonės gali pasakyti sau, jog kovoja sunkų mūšį su savimi ir tik patys stipriausi tai gali pasakyti kitiems.
- Psichoterapija skirta ne vien tik kriziniais gyvenimo etapais. Norint lankyti psichoterapijos užsiėmimus, nebūtina laukti, kol iškils sunkumai. Psichoterapija yra puikus būdas ne tik spręsti iškilusias problemas, bet ir pažinti nepažintas savo asmenybės dalis bei padidinti savo suvokimą esamoje situacijoje.
- Nesirink terapeuto, vadovaudamasis vien tik jo turimais diplomais. Atmink: didžiausią naudą psichoterapijoje teikia pats terapinis santykis ir tik antraeilį vaidmenį atlieka terapiniai metodai. Todėl ne visada diplomų kiekis užtikrina profesionalią paslaugą.
- Lankydamas psichoterapiją, nesitikėk greito efekto. Tavo mąstymo fenomenai ar situacija, į kurią patekai, taip pat nesusiformavo per trumpą laiko tarpą. Todėl tam, kad įvyktų pokytis Tavo suvokime ir veiksmuose, taip pat reikia laiko.
- Būk atidus terapeuto grįžtamajam ryšiui apie tave patį. Tai ne visada gali būti priimtina ir malonu išgirsti, bet tai gali būti labai naudinga Tavo paties augimui. Tikėtina, kad panašius jausmus, kuriais pasidalina terapeutas, išgyvena ir Tave supanti aplinka, tik ji ne visada išdrįsta tuo pasidalinti. O jei ir išdrįsta, tai ne visada konstruktyviai tai padaro.
- Eidamas į psichoterapiją, nesitikėk gauti patarimų. Retas psichoterapeutas Tau pasakys kaip reikėtų elgtis vienoje ar kitoje situacijoje. Visų pirma todėl, kad Tu esi unikalus ir Tavo situacija, kurioje esi – taip pat unikali. Norėdamas esmingai Tau padėti, terapeutas didins Tavo suvokimą esamoje situacijoje tam, kad Tu galėtum priimti Tau pačiam tinkamiausią sprendimą.
- Neprašyk psichoterapeuto paaiškinti, kokius metodus jis taiko ir kam jie reikalingi. Tai Tau neduos jokios apčiuopiamos naudos. Verčiau pasistenk neanalizuoti, o labiau būti procese ir pasitikėti tuo, kas vyksta terapeuto kabinete. Tiesiog stenkis nuoširdžiai gilintis į save ir atlikti tam tikras terapeuto siūlomas užduotis bei pasiūlymus.
- Į psichoterapiją ateik su „tuščia stikline“, o ne su „pilna“. Jei ateisi į psichoterapijos kabinetą, vedinas išankstinių nuostatų ir vertinimo, tai trukdys atsiskleisti Tau pačiam. Jei jau nusprendei ateiti, palik vertinimą už durų ir pasitik akimirką ten, kur ji yra. Tik tokiu būdu į savo patirties bagažą galėsi įsidėti daugiau patyrimo ir žinojimo apie save patį. O tada jau gali spęsti – priimti tai ar atmesti.
- Psichoterapijos kabinete dirba du žmonės: konsultantas ir klientas. Norėdamas gauti kuo daugiau naudos, turi dirbti ir Tu: pasakoti apie save, savo situaciją, būti atviras terapeuto taikomiems metodams. Tokiu būdu ne tik palengvinsi konsultanto darbą, bet ir gausi daugiau naudos pats.
- Mokinkis matyti po „vandeniu“. Stebėk savo emocijas, mintis, kylančias psichoterapeuto kabinete. Analizuok jas. Lygink jas su tuo, kas vyksta Tavo gyvenime, kituose santykiuose. Tai gali Tau labiau padėti suprasti perkėlimus ir kitas Tavo reakcijas įprastinėje aplinkoje, kurios galimai pasireiškia ir psichoterapijos kabinete.
- Ne visada geras jausmas, kuris kyla po psichoterapijos, reiškia, kad buvo gera konsultacija. Kaip ir ne visada blogas jausmas, aplankantis po psichoterapijos, reiškia, kad buvo bloga psichoterapija. Kartais norint išgyti, mes turime prisiliesti prie skausmingų vietų.
- Nevenk dalintis savo slapčiausiomis mintimis ar įvykiais, kurie Tau neduoda vidinės ramybės. Psichoterapeutas yra ne tam, kad Tave sugėdintų ar pasibaisėtų. Psichoterapeutas yra tam, kad Tau padėtų. O padėti jis gali tik tada, kai daliniesi, esi sąžiningas prieš save ir terapeutą.
- Psichoterapijoje dirbama ne tik su praeities įvykiais. Tam, kad būtų suvokta problemų prigimtis, ne visada būtina kalbėti apie problemų atsiradimų istoriją, nes problemos gana greitai pasireiškia „čia ir dabar“ procese arba santykyje tarp kliento ir psichoterapeuto. Nesvarbu, kad dauguma problemų kyla praeityje, jos pasireiškia tik dabartyje.
- Psichoterapinis darbas nesibaigia vos tik uždarius kabineto duris. Jei nori geriau pažinti save, paskirk laiko analizei jau praėjus susitikimui, stebėk savo mintis, jausmus, sapnus. Gali visa tai užsirašyti ir grįžęs į kabinetą aptarti su terapeutu.
- Psichoterapeutas neišrašo vaistų. Psichoterapijos kabinete yra bendraujama ir gydoma žodžiu. Vaistus išrašo gydytojai psichiatrai. Neretai gydytojai psichiatrai dirba ir psichoterapinį darbą.
- Nekviesk psichoterapeuto kavos. Psichoterapeutai dažniausiai dirba tik savo kabinete ir su klientais bendrauja tik terapiniame santykyje. Išskirtiniais atvejais (kliento ligos, fizinės negalios ir t.t.) dirbama kitoje aplinkoje.
- Psichoterapeuto kabinete dažniausiai nėra kušetės, kokią įprastai matome gydytojo kabinete. Atvykęs pas psichoterapeutą, gali pasirinkti sau tinkamiausią vietą bendravimui (gali sėdėti priešais psichoterapeutą, gali įsikurti atokiau ar pan.)
- Pradedate “brautis” prie šerdies ir kalbėti esmingomis temomis.
- Labiau suvokiate dėl ko reaguojate ar elgiatės taip, kaip reaguojate ar elgiatės.
- Einate į tiesioginių problemų sprendimą vietoj to, kad jų vengtumėte.
- Įgyjate daugiau psichologinių įrankių, padedančių funkcionuoti gyvenime.
- Gebate labiau stebėti ir analizuoti save vietoj to, kad teistumėte aplinką.
- Galite atlikti daugiau savarankiškų sprendimų gyvenime, kuriems iki tol nesiryžote.
- Gebate efektyviau komunikuoti su aplinka.
- Įgyjate daugiau pasitikėjimo savimi, reiškiant savo mintis ar atliekant tam tikrus sprendimus.
- Galite atpažinti ir išreikšti savo emocijas.
- Įgyjate įrankių, padedančių išgyventi sunkiais gyvenimo etapais.
- Išbaigiate sunkius praeities patyrimus ar traumatinius įvykius ir jie mažiau trikdo jūsų dabartį.
- Jūsų simptomai pradeda slopti.
