Kai priešingos lyties asmuo pakeičiamas kitu objektu arba lytinis aktas realizuojamas kitokiu nei įprastu būdu, tai vadinama perversija arba parafllija (A.Dembickas, Psichiatrija, 2003 m). Viena iš labiausiai afišuojamų šio laikmečio perversijų yra sadomazochizmas.
Sadizmas pasireiškia tuo, kad lytinis sujaudinimas pasiekiamas kankinant partnerį. Ši perversijų rūšis pavadinta prancūzų rašytojo Markizo de Sade (1740 - 1814) vardu. Sadizmas gali būti tiek psichologinis, tiek fizinis. Psichologiniam sadizmui būdinga tai, kad lytinis pasitenkinimas (kai kuriais atvejais - iki orgazmo) kyla įžeidinėjant, gąsdinant kitą žmogų, o fiziniam sadizmui - sukeliant kitam žmogui skausmą, pvz.: jį plakant, surišant, kandžiojant, prievartaujant ir t.t. Yra buvę istorijoje atvejų, jog siekiant lytinio sujaudinimo kulminacijos, partneris yra nužudomas.
Sadizmas pasireiškia tuo, kad lytinis sujaudinimas pasiekiamas kankinant partnerį. Ši perversijų rūšis pavadinta prancūzų rašytojo Markizo de Sade (1740 - 1814) vardu. Sadizmas gali būti tiek psichologinis, tiek fizinis. Psichologiniam sadizmui būdinga tai, kad lytinis pasitenkinimas (kai kuriais atvejais - iki orgazmo) kyla įžeidinėjant, gąsdinant kitą žmogų, o fiziniam sadizmui - sukeliant kitam žmogui skausmą, pvz.: jį plakant, surišant, kandžiojant, prievartaujant ir t.t. Yra buvę istorijoje atvejų, jog siekiant lytinio sujaudinimo kulminacijos, partneris yra nužudomas.
Mazochizmas - lytinis susijaudinimas ir pasitenkinimas pasiekiamas tada, kai žmogus yra kankinamas, mušamas, žalojamas, užspaudžiami kvėpavimo takai, rakinamas grandinėmis. Be fizinio skausmo, tokį patį poveikį gali turėti ir psichologinės kančios. Ši perversijos rūšis pavadinta austrų novelisto Sacherio Masocho (1836-1895) vardu, kuris pirmasis aprašė šio seksualinio elgesio bruožus.
Sadomazochizmas yra dažnai lydimas fetišizmo. Fetišizmas (pr. fetiche - stabas, talismanas) - tai seksualinis pasitenkinimas, patiriamas matant ar liečiant priešingos lyties asmens rūbus ar kitus jam priklausančius daiktus. Fetišizmą dažniausiai lydi masturbacija. Populiariausi fetišai: latekso ir odiniai rūbai, aukštakulniai, apatinis trikotažas ir pan. Fetišizmas glaudžiai susijęs su pirmojo lytinio potraukio akimirka ar pirmuoju lytiniu aktu, kuomet smegenys įsiminė tam tikrą informaciją. Pasirodžius tam pačiam dirgikliui (pvz.: tam tikros aprangos detaliai), smegenys šią informaciją atgamina ir siunčia impulsus, skatinančius lytinį susijaudinimą. Fetišistinės fantazijos yra būdingos daugeliui ir jos traktuojamos kaip sutrikimas tik tuo atveju, jei sutrikdo normalų asmens funkcionavimą, pvz.:negalėjimą lytiškai susijaudinti, jei nėra fetišo objekto, arba ieškomas gyvenimo partneris tik pagal savo fetišistinius kriterijus.
Gana retai pasitaiko, kad klientai kreiptųsi į psichoterapiją tiesiogiai įvardindami savo polinkį į sadizmą arba mazohizmą. Dažniausiai tai „išplaukia“ iš kitų temų. Sadomazochizmas pats savaime nėra nei blogai, nei gerai, jei tai tinka ir patinka abiem partneriams. Tačiau ši parafilija gali tapti problema, kai tai tampa liguistu potraukiu, pradedančiu trikdyti žmogaus gyvenimą. Tokiems žmonėms įprastai darosi sunku susikoncentruoti į kasdienines užduotis, nes jų mintis nuolat persekioja sadomazochistinės fantazijos, tai gali skatinti priklausomybę nuo pornografijos. Tokie klientai pradeda gyventi surealistiniame pasaulyje, kuriame galioja „valdovų“ ir „vergų“ taisyklės, kartais tai padaro poveikį žmogaus asmenybei, jam sunku suprasti savąją savastį, kur yra jis pats, o kur – jo susikurtas vaidmuo.
Gėdos fenomenas
Sadomazohistai nors ir nemano, kad elgiasi netinkamai, tačiau dėl savo potraukių išgyvena gėdos jausmą. Jie retai kada yra linkę dalintis savo sadomazochistinėmis fantazijomis su artima aplinka, bijodami, kad juos palaikys nenormaliais. Dėl šios priežasties tokie žmonės ieško bendraminčių panašius pomėgius vienijančiose bendruomenėse, kur jie gali jaustis savimi. Dėl visuomenėje vyraujančių moralės normų net ir psichoterapijos kabinete klientams nėra lengva atsiverti ir kalbėti apie savo seksualines fantazijas. Todėl jau pats atsivėrimo faktas jiems daro stiprų terapinį poveikį.
Atvejo analizė. Į konsultaciją kreipėsi 28 m. Algis, kuris išgyveno santykių krizę su žmona. Konsultacijų metu buvo pastebimas jo nepasitikėjimas savimi, jis kalbėdavo prislopintu balso tonu, jausdavosi nejaukiai, sunku būdavo palaikyti akių kontaktą. Po trečiojo susitikimo atkreipiau į tai dėmesį:
- Mes susitinkame jau trečią kartą, atrodo, kad kalbamės apie tai, kas jus neramina, tačiau manęs neapleidžia pojūtis, kad yra dar kažkas, kas jus verčia jaustis nejaukiai, bendraujant su manimi.
Po šios intervencijos klientas pripažino, kad išties yra tai, apie ką jis nedrįsta kalbėti, bei jaučiantis, kad tam tikra tema ir sukelia nepasitikėjimą savimi bei iššaukia santykių krizę su žmona. Bandant toliau aiškintis, kas yra tas „tai“, Algis papasakojo apie išgyvenamą liguistą potraukį būti pažemintam sadomazochistiniuose santykiuose. Bandymas apie tai užuominomis pasidalinti su savo žmona baigėsi nesupratimu ir pajuoka. Ši patirtis paskatino vyrą daugiau apie tai nekalbėti su savo gyvenimo partnere. Nerealizuotas potraukis minčių tėkmę kreipė prie nuolatinių fantazijų, kurios, galiausiai, tapo kankinančios. Turėdamas aukštas moralines vertybes atmetė svarstymus visa tai realizuoti ne santuokiniame gyvenime. Pradėjus nagrinėti šio potraukio užuomazgas, kelionė nuvedė į ankstyvąją vaikystę, kuomet dar būdamas 6 m. vaikas, jis atsitiktinai pamatė tėvų žiūrimą erotinio filmo epizodą, kuomet moteris seksualiai išnaudojo vyrą. Vėliau šį matytą vaizdą jis žaidimų forma realizavo su savo amžiaus mergaitėmis. Ši patirtis giliai įsirėžė kliento atmintyje ir jau būdamas ankstyvojoje paauglystėje turėjo priklausomybę nuo pornografinių filmų žiūrėjimo panašia tematika. Vėliau šis potraukis tik stiprėjo, o kartu su juo augo ir gėdos jausmas.
Kai vėliau grįžome prie šios istorijos, Algis įvardijo, jog šis atsivėrimas leido išlaisvinti didelę naštos dalį, kurią suformavo jaučiamas gėdos jausmas. Kai klientas pasijuto priimtas ir nenuteistas, jis galėjo labiau išlaisvinti savo gėdos jausmą, kuris buvo giliai įsišaknijęs tiek į jo santykį su žmona, tiek su kita jį supančia aplinka. Po kurio laiko jis pastebėjo, kad jaučiasi lengviau, bendraudamas ne tik su manimi, bet ir su kita jį supančia aplinka. Jis nebesijautė kaltas dėl savo minčių nei prieš save, nei prieš savo žmoną.
Tikrųjų poreikių atskleidimas
Ne visada sadomazochistiniuose santykiuose esantys vaidmenys atitinka realaus gyvenimo vaidmenis. Žmonės, turintys sadomazohistinių fantazijų, siekia turėti erdvę, kurioje galėtų pabūti tam tikrame susikurtame personaže, kuris jiems kompensuoja tai, ko jie negavo ar negauna iš įprastinių gyvenimo vaidmenų. Pavyzdžiui, moteris, kuri kentė pažeminimą ir valdingumą iš savo tėvo, vėliau gali tapti „griežta valdovė“, žeminanti vyrus ir tokiu būdu „atsiteisianti“ už patirtą skriaudą. Dominuojantis vyras versle gali išgyventi nepasitikėjimo savimi jausmą, bendraudamas su moterimis, baimę lytiškai suartėti, pasirodyti nevykėliu ar būti išjuoktam. Išgyvendamas „kaltę“ ir nepasitikėjimą jam gali kilti noras perduoti atsakomybę partnerei ir atlikti „vergo“ vaidmenį.
Poreikis patirti pažeminimą arba dominuoti prieš kitą asmenį gali būti įvardijamas kaip tam tikras simptomas, kurio forma pasireiškia per parafiliją – sadomazohizmą. Simptomas yra nuslopinamas, kai fantazija yra įgyvendinama realybėje. Protas kurį laiką nurimsta, nes poreikis būna patenkintas. Tačiau neilgam, nes žmogui sugrįžus į tas pačias gyvenimo aplinkybes, „simptomas“ formuojasi iš naujo. Todėl po kurio laiko žmogaus protą vėl užvaldo sadomazohistinės mintys. Psichoterapinio darbo metu yra ne tiek svarbu akcentuotis į pačios parafilijos išraškos formą, bet labiau gilintis į tai, iš ko kyla poreikis būti pažemintam arba priešingai – dominuoti prieš kitą asmenį.
Atvejo analizė. Jei pirmuoju aprašytu atveju klientas tik dalinosi savo sadomazohostinėmis fantazijomis, tai pastaruoju atveju 40 m. Tomas pasakojo apie savo realią patirtį. Atėjęs į psichoterapiją, jis jau 6 metus praktikavo sadomazohistinius santykius su savo slapta partnere. Tomas atlikdavo „vergo“ vaidmenį, tuo tarpu, jo partnerė - „valdovės“. Kitaip tariant, seksualinį pasitenkinimą klientas pajusdavo per mazohistinius potyrius, kuomet būdavo išnaudojamas tiek fiziškai, tiek psichologiškai. Įprastiniame gyvenime Tomas turėjo šeimą ir kartu su žmona augino du vaikus. Vyro nesantuokiniai santykiai žmonai nebuvo žinomi. Dirbant su šiuo klientu siekėme suprasti, ką jam suteikia pojūtis būti nuolankiame vaidmenyje.
- Kaip manot, kodėl savo fantazijose matote save nuolankiame vaidmenyje, o ne dominuojančiame?,- paklausiau Tomo.
- Tiesa pasakius, man net nesinorėtų valdyti kito asmens, man labiau patiktų, kad kažkas valdytų mane.
- Ką jums reikštų valdyti kitą?
- Man atrodo, kad savo gyvenime esu priverstas pernelyg daug ką valdyti. Ryte atsikėlęs aš jau turiu suvaldyti laiką, kad spėtume su žmona vaikus nuvežti į darželį, likusią dienos dalį turiu laikyti vadžias darbe, galvoti, kaip rasti naujų klientų, kaip parduoti prekes, kaip susimokėti paskolą..Grįžtu namo ir vėl turiu suimti save į rankas, suvaldyti vaikus, sugerti žmonos emocijas... Ir taip diena iš dienos... Suprantat, aš neturiu erdvės, kur galėčiau tiesiog būti ir nesistengti kažko valdyti. Galų gale, noriu pabūti silpnas, leistis būti valdomam ir neprisiimti atsakomybės...
- Norit pabūti silpnas, kad vėl galėtumėte būti stiprus?
- Taip, būtent taip. Pabuvęs "vergu", aš vėl galiu vaidinti stiprų ir pasitikintį savimi vyrą, nors dažnai jaučiuosi menkas ir nepilnavertis.
- Kas būtų, jeigu leistumėte sau pabūti silpnu?
- Aš negaliu to. Kaip aš atrodysiu, jei nuėjęs pas klientus atrodysiu savimi nepasitikintis? Arba grįžęs į namus prieš savo žmoną ir vaikus imsiu verkšlenti? Kokia moteris norėtų priimti tokį vyrą?
Ilgainiui, plėtojant šią temą, klientas įsivardino sau, jog tuo metu, kai būna vergo vaidmenyje, pajutęs fizinį skausmą ir psichologinį pažeminimą, jis įgauna galimybę išreikšti savo silpnąją dalį. Kadangi jo ir partnerės sadomazohistinis santykis yra konfidencialus, sugrįžęs į visuomenę, jis vėl tampa „normaliu“, t. y. stipriu ir pasitikinčiu savimi vyru.
Tolesnio darbo eigoje pabandėme paieškoti kitų galimų alternatyvių veiklų, kur klientas galėtų „legaliu“ būdu pajausti jam prasmingą silpnumo pojūtį, kur išgyvenamas silpnumas negalėtų būti teisiamas ar smerkiamas. Ilgainiui Tomas atrado, jog tokia alternatyva galėtų būti sportas. Jis pradėjo bėgioti, dalyvauti varžybose ir ši veikla tapo savotiška alternatyva sadomazohistiniams santykiams. Treniruočių ir varžybų metu patiriamas silpnumas ir pralaimėjimas prieš savo fizinio kūno ribas, tapo būdu ne tik suvaldyti aistrą, bet ir išlaisvinti kitą savo asmenybės dalį, kurią slėpdavo nuo aplinkinių.
Jis taip pat suprato, kad yra prisiėmęs per daug atsakomybių savo gyvenime, kuriomis pradėjo labiau dalintis su savo žmona. Tai buvo ir savotiškas pripažinimas sau ir žmonai, kad jis ne visada yra visagalis ir nepavargstantis vyras. Šis prisipažinimas suteikė galimybę patirti, kad dėl to jis nėra teisiamas ar smerkiamas, kad savo stipriosios pusės iškėlimą ir silpnosios nuvertinimą jis susikūrė pats. Kaip vėliau paaiškėjo, šis įsitikinimas susiformavo dėl vaikystėje patiriamo nuolatinio tėvo pažeminimo, kuomet Tomas nepajėgdavo susidoroti su paskirtomis užduotimis.
Apibendrinimas
Sadomazochizmo ir jį lydinčio fetišizmo tematikos plitimas dažnai atspindi tai, kad šiuolaikinio žmogaus atliekami vaidmenys ne visada jam suteikia pilnatvės. Kartais praeities traumatinius įvykius mes esame priversti slėpti po „normalumo“ kauke, tačiau ilginiui tai, kas kadaise buvo užblokuota, anksčiau ar vėliau vėl iškyla. Todėl į sadomazochistinius santykius žmonės linksta, kaip į savotišką terapijos formą. Tačiau čia iškyla vidinis konfliktas tarp savo neišreikštų troškimų ir nusistovėjusių moralės normų. Ne visada paprasta šį konfliktą išgyventi vienam, iki galo nesuvokus savo potraukių istorijos ir tikrosios jų slepiamos prasmės.
Pastaba. Straipsnyje minimi klientų vardai yra išgalvoti. Klientų sutikimas straipsnio medžiagai yra gautas.
Sadomazochizmas yra dažnai lydimas fetišizmo. Fetišizmas (pr. fetiche - stabas, talismanas) - tai seksualinis pasitenkinimas, patiriamas matant ar liečiant priešingos lyties asmens rūbus ar kitus jam priklausančius daiktus. Fetišizmą dažniausiai lydi masturbacija. Populiariausi fetišai: latekso ir odiniai rūbai, aukštakulniai, apatinis trikotažas ir pan. Fetišizmas glaudžiai susijęs su pirmojo lytinio potraukio akimirka ar pirmuoju lytiniu aktu, kuomet smegenys įsiminė tam tikrą informaciją. Pasirodžius tam pačiam dirgikliui (pvz.: tam tikros aprangos detaliai), smegenys šią informaciją atgamina ir siunčia impulsus, skatinančius lytinį susijaudinimą. Fetišistinės fantazijos yra būdingos daugeliui ir jos traktuojamos kaip sutrikimas tik tuo atveju, jei sutrikdo normalų asmens funkcionavimą, pvz.:negalėjimą lytiškai susijaudinti, jei nėra fetišo objekto, arba ieškomas gyvenimo partneris tik pagal savo fetišistinius kriterijus.
Gana retai pasitaiko, kad klientai kreiptųsi į psichoterapiją tiesiogiai įvardindami savo polinkį į sadizmą arba mazohizmą. Dažniausiai tai „išplaukia“ iš kitų temų. Sadomazochizmas pats savaime nėra nei blogai, nei gerai, jei tai tinka ir patinka abiem partneriams. Tačiau ši parafilija gali tapti problema, kai tai tampa liguistu potraukiu, pradedančiu trikdyti žmogaus gyvenimą. Tokiems žmonėms įprastai darosi sunku susikoncentruoti į kasdienines užduotis, nes jų mintis nuolat persekioja sadomazochistinės fantazijos, tai gali skatinti priklausomybę nuo pornografijos. Tokie klientai pradeda gyventi surealistiniame pasaulyje, kuriame galioja „valdovų“ ir „vergų“ taisyklės, kartais tai padaro poveikį žmogaus asmenybei, jam sunku suprasti savąją savastį, kur yra jis pats, o kur – jo susikurtas vaidmuo.
Gėdos fenomenas
Sadomazohistai nors ir nemano, kad elgiasi netinkamai, tačiau dėl savo potraukių išgyvena gėdos jausmą. Jie retai kada yra linkę dalintis savo sadomazochistinėmis fantazijomis su artima aplinka, bijodami, kad juos palaikys nenormaliais. Dėl šios priežasties tokie žmonės ieško bendraminčių panašius pomėgius vienijančiose bendruomenėse, kur jie gali jaustis savimi. Dėl visuomenėje vyraujančių moralės normų net ir psichoterapijos kabinete klientams nėra lengva atsiverti ir kalbėti apie savo seksualines fantazijas. Todėl jau pats atsivėrimo faktas jiems daro stiprų terapinį poveikį.
Atvejo analizė. Į konsultaciją kreipėsi 28 m. Algis, kuris išgyveno santykių krizę su žmona. Konsultacijų metu buvo pastebimas jo nepasitikėjimas savimi, jis kalbėdavo prislopintu balso tonu, jausdavosi nejaukiai, sunku būdavo palaikyti akių kontaktą. Po trečiojo susitikimo atkreipiau į tai dėmesį:
- Mes susitinkame jau trečią kartą, atrodo, kad kalbamės apie tai, kas jus neramina, tačiau manęs neapleidžia pojūtis, kad yra dar kažkas, kas jus verčia jaustis nejaukiai, bendraujant su manimi.
Po šios intervencijos klientas pripažino, kad išties yra tai, apie ką jis nedrįsta kalbėti, bei jaučiantis, kad tam tikra tema ir sukelia nepasitikėjimą savimi bei iššaukia santykių krizę su žmona. Bandant toliau aiškintis, kas yra tas „tai“, Algis papasakojo apie išgyvenamą liguistą potraukį būti pažemintam sadomazochistiniuose santykiuose. Bandymas apie tai užuominomis pasidalinti su savo žmona baigėsi nesupratimu ir pajuoka. Ši patirtis paskatino vyrą daugiau apie tai nekalbėti su savo gyvenimo partnere. Nerealizuotas potraukis minčių tėkmę kreipė prie nuolatinių fantazijų, kurios, galiausiai, tapo kankinančios. Turėdamas aukštas moralines vertybes atmetė svarstymus visa tai realizuoti ne santuokiniame gyvenime. Pradėjus nagrinėti šio potraukio užuomazgas, kelionė nuvedė į ankstyvąją vaikystę, kuomet dar būdamas 6 m. vaikas, jis atsitiktinai pamatė tėvų žiūrimą erotinio filmo epizodą, kuomet moteris seksualiai išnaudojo vyrą. Vėliau šį matytą vaizdą jis žaidimų forma realizavo su savo amžiaus mergaitėmis. Ši patirtis giliai įsirėžė kliento atmintyje ir jau būdamas ankstyvojoje paauglystėje turėjo priklausomybę nuo pornografinių filmų žiūrėjimo panašia tematika. Vėliau šis potraukis tik stiprėjo, o kartu su juo augo ir gėdos jausmas.
Kai vėliau grįžome prie šios istorijos, Algis įvardijo, jog šis atsivėrimas leido išlaisvinti didelę naštos dalį, kurią suformavo jaučiamas gėdos jausmas. Kai klientas pasijuto priimtas ir nenuteistas, jis galėjo labiau išlaisvinti savo gėdos jausmą, kuris buvo giliai įsišaknijęs tiek į jo santykį su žmona, tiek su kita jį supančia aplinka. Po kurio laiko jis pastebėjo, kad jaučiasi lengviau, bendraudamas ne tik su manimi, bet ir su kita jį supančia aplinka. Jis nebesijautė kaltas dėl savo minčių nei prieš save, nei prieš savo žmoną.
Tikrųjų poreikių atskleidimas
Ne visada sadomazochistiniuose santykiuose esantys vaidmenys atitinka realaus gyvenimo vaidmenis. Žmonės, turintys sadomazohistinių fantazijų, siekia turėti erdvę, kurioje galėtų pabūti tam tikrame susikurtame personaže, kuris jiems kompensuoja tai, ko jie negavo ar negauna iš įprastinių gyvenimo vaidmenų. Pavyzdžiui, moteris, kuri kentė pažeminimą ir valdingumą iš savo tėvo, vėliau gali tapti „griežta valdovė“, žeminanti vyrus ir tokiu būdu „atsiteisianti“ už patirtą skriaudą. Dominuojantis vyras versle gali išgyventi nepasitikėjimo savimi jausmą, bendraudamas su moterimis, baimę lytiškai suartėti, pasirodyti nevykėliu ar būti išjuoktam. Išgyvendamas „kaltę“ ir nepasitikėjimą jam gali kilti noras perduoti atsakomybę partnerei ir atlikti „vergo“ vaidmenį.
Poreikis patirti pažeminimą arba dominuoti prieš kitą asmenį gali būti įvardijamas kaip tam tikras simptomas, kurio forma pasireiškia per parafiliją – sadomazohizmą. Simptomas yra nuslopinamas, kai fantazija yra įgyvendinama realybėje. Protas kurį laiką nurimsta, nes poreikis būna patenkintas. Tačiau neilgam, nes žmogui sugrįžus į tas pačias gyvenimo aplinkybes, „simptomas“ formuojasi iš naujo. Todėl po kurio laiko žmogaus protą vėl užvaldo sadomazohistinės mintys. Psichoterapinio darbo metu yra ne tiek svarbu akcentuotis į pačios parafilijos išraškos formą, bet labiau gilintis į tai, iš ko kyla poreikis būti pažemintam arba priešingai – dominuoti prieš kitą asmenį.
Atvejo analizė. Jei pirmuoju aprašytu atveju klientas tik dalinosi savo sadomazohostinėmis fantazijomis, tai pastaruoju atveju 40 m. Tomas pasakojo apie savo realią patirtį. Atėjęs į psichoterapiją, jis jau 6 metus praktikavo sadomazohistinius santykius su savo slapta partnere. Tomas atlikdavo „vergo“ vaidmenį, tuo tarpu, jo partnerė - „valdovės“. Kitaip tariant, seksualinį pasitenkinimą klientas pajusdavo per mazohistinius potyrius, kuomet būdavo išnaudojamas tiek fiziškai, tiek psichologiškai. Įprastiniame gyvenime Tomas turėjo šeimą ir kartu su žmona augino du vaikus. Vyro nesantuokiniai santykiai žmonai nebuvo žinomi. Dirbant su šiuo klientu siekėme suprasti, ką jam suteikia pojūtis būti nuolankiame vaidmenyje.
- Kaip manot, kodėl savo fantazijose matote save nuolankiame vaidmenyje, o ne dominuojančiame?,- paklausiau Tomo.
- Tiesa pasakius, man net nesinorėtų valdyti kito asmens, man labiau patiktų, kad kažkas valdytų mane.
- Ką jums reikštų valdyti kitą?
- Man atrodo, kad savo gyvenime esu priverstas pernelyg daug ką valdyti. Ryte atsikėlęs aš jau turiu suvaldyti laiką, kad spėtume su žmona vaikus nuvežti į darželį, likusią dienos dalį turiu laikyti vadžias darbe, galvoti, kaip rasti naujų klientų, kaip parduoti prekes, kaip susimokėti paskolą..Grįžtu namo ir vėl turiu suimti save į rankas, suvaldyti vaikus, sugerti žmonos emocijas... Ir taip diena iš dienos... Suprantat, aš neturiu erdvės, kur galėčiau tiesiog būti ir nesistengti kažko valdyti. Galų gale, noriu pabūti silpnas, leistis būti valdomam ir neprisiimti atsakomybės...
- Norit pabūti silpnas, kad vėl galėtumėte būti stiprus?
- Taip, būtent taip. Pabuvęs "vergu", aš vėl galiu vaidinti stiprų ir pasitikintį savimi vyrą, nors dažnai jaučiuosi menkas ir nepilnavertis.
- Kas būtų, jeigu leistumėte sau pabūti silpnu?
- Aš negaliu to. Kaip aš atrodysiu, jei nuėjęs pas klientus atrodysiu savimi nepasitikintis? Arba grįžęs į namus prieš savo žmoną ir vaikus imsiu verkšlenti? Kokia moteris norėtų priimti tokį vyrą?
Ilgainiui, plėtojant šią temą, klientas įsivardino sau, jog tuo metu, kai būna vergo vaidmenyje, pajutęs fizinį skausmą ir psichologinį pažeminimą, jis įgauna galimybę išreikšti savo silpnąją dalį. Kadangi jo ir partnerės sadomazohistinis santykis yra konfidencialus, sugrįžęs į visuomenę, jis vėl tampa „normaliu“, t. y. stipriu ir pasitikinčiu savimi vyru.
Tolesnio darbo eigoje pabandėme paieškoti kitų galimų alternatyvių veiklų, kur klientas galėtų „legaliu“ būdu pajausti jam prasmingą silpnumo pojūtį, kur išgyvenamas silpnumas negalėtų būti teisiamas ar smerkiamas. Ilgainiui Tomas atrado, jog tokia alternatyva galėtų būti sportas. Jis pradėjo bėgioti, dalyvauti varžybose ir ši veikla tapo savotiška alternatyva sadomazohistiniams santykiams. Treniruočių ir varžybų metu patiriamas silpnumas ir pralaimėjimas prieš savo fizinio kūno ribas, tapo būdu ne tik suvaldyti aistrą, bet ir išlaisvinti kitą savo asmenybės dalį, kurią slėpdavo nuo aplinkinių.
Jis taip pat suprato, kad yra prisiėmęs per daug atsakomybių savo gyvenime, kuriomis pradėjo labiau dalintis su savo žmona. Tai buvo ir savotiškas pripažinimas sau ir žmonai, kad jis ne visada yra visagalis ir nepavargstantis vyras. Šis prisipažinimas suteikė galimybę patirti, kad dėl to jis nėra teisiamas ar smerkiamas, kad savo stipriosios pusės iškėlimą ir silpnosios nuvertinimą jis susikūrė pats. Kaip vėliau paaiškėjo, šis įsitikinimas susiformavo dėl vaikystėje patiriamo nuolatinio tėvo pažeminimo, kuomet Tomas nepajėgdavo susidoroti su paskirtomis užduotimis.
Apibendrinimas
Sadomazochizmo ir jį lydinčio fetišizmo tematikos plitimas dažnai atspindi tai, kad šiuolaikinio žmogaus atliekami vaidmenys ne visada jam suteikia pilnatvės. Kartais praeities traumatinius įvykius mes esame priversti slėpti po „normalumo“ kauke, tačiau ilginiui tai, kas kadaise buvo užblokuota, anksčiau ar vėliau vėl iškyla. Todėl į sadomazochistinius santykius žmonės linksta, kaip į savotišką terapijos formą. Tačiau čia iškyla vidinis konfliktas tarp savo neišreikštų troškimų ir nusistovėjusių moralės normų. Ne visada paprasta šį konfliktą išgyventi vienam, iki galo nesuvokus savo potraukių istorijos ir tikrosios jų slepiamos prasmės.
Pastaba. Straipsnyje minimi klientų vardai yra išgalvoti. Klientų sutikimas straipsnio medžiagai yra gautas.
