Privatus psichoterapijos kabinetas Klaipėdoje
  • Įvadas
  • Paslaugos
    • Individuali terapija
    • Grupinė psichoterapija
    • Porų/šeimų terapija
  • Apie mane
  • D.U.K.
  • Straipsniai
    • Klientų kūryba
  • Kontaktai

Psichoterapijos atmintinė klientui

9/27/2021

 
Picture
Psichoterapija tampa vis populiaresniu būdu  spręsti iškylančius sunkumus gyvenime.               Jei seniau psichoterapijos kabinetas būdavo beveik  paskutinė vieta, į kurią pasiryždavo  ateiti krizės ištiktas žmogus, tai dabar vis dažniau ieškoma  profesionalios pagalbos.                  Mūsų visuomenė po truputį kratosi stereotipinio požiūrio, jog asmuo,  besikreipiantis pagalbos į psichiatrą, psichologą, psichoterapeutą ar socialinį darbuotoją yra silpnas, nesugebantis savarankiškai spręsti  problemų.                                                                                 
Kreiptis į minėtus specialistus nėra nei  negarbinga, nei gėdinga, kadangi neretai  žmonės, bijantys ar nenorintys pripažinti sau, kad ir jiems kartais iškyla kriziniai laikotarpiai, trikdo tiek savo,  tiek artimųjų bei visuomenės gerovę. Siekiant įvesti dar daugiau aiškumo apie  psichoterapijos procesą, pateikiame atmintinę klientui.



Read More

Pandemijos akivaizdoje

4/19/2020

 
PictureBrasilescola foto
Šiuo metu gyvename laikmetyje, kuris kažkada nuguls istorijos puslapiuose. Pasaulinė koronaviruso pandemija padarė tai, kas iki tol, atrodė, įsivaizduojama nebent filmo scenarijuje - sustabdė įprastą planetos ritmą, ištuštino daugiamilijoninių miestų gatves, smogė ekonomikai ir, žinoma - apkrėtė milijonus planetos gyventojų bei po savęs paliko tūkstančių žmonių gyvybes nusinešusį šleifą. Šiai situacijai žmonija neturėjo galimybės tinkamai pasiruošti, todėl dabartyje vykstantys procesai yra ne tik rimtas išbandymas medicinai, ekonomikai, bet ir fenomenalus laikas žmogaus psichikos tyrinėjimui, jo reakcijoms ir išgyvenimo mechanizmams.


Read More

Depresija

10/28/2019

 
Depresijos sąvoka mūsų kalboje tapo bendriniu prislėgtos žmogaus būsenos apibūdinimu. Tačiau ši būsena turi tam tikrus jai būdingus bruožus, kurioms esant ir yra diagnozuojama depresija.
Depresija (lot. depressio) - liguistai prislėgta nuotaika. Šia liga sergantys žmonės dažnai įvardija, kad niekas jų nedomina, kad yra pasidarę bejausmiai, išgyvena dėl savo būsenos, prisimindami kokie yra buvę anksčiau. Tai šiek tiek skiriasi nuo apatiškos būsenos, nes esant pastarajai - žmogus nieko nejaučia. Depresija gali būti pagrindinis ligos požymis, tačiau ji labai dažnai pasitaiko kaip gretutinė liga.
Gana išsamų depresijos aprašymą pateikė Algirdas Dembickas savo knygoje „Psichiatrija“, kurio dėstymu iki šiol remiasi dauguma literatūros šaltinių, parašytų lietuvių kalba. Todėl kalbėdamas apie depresijos formas ir joms būdingus bruožus daugiausiai remsiuosi šiuo autoriumi.
Psichiatrijoje depresija pagal savo forma skirstoma į: endogeninę ir egzogeninę depresijas.


Read More

Sadomazochizmas

5/11/2018

 
Picture
Kai priešingos lyties asmuo pakeičiamas kitu objektu arba lytinis aktas realizuojamas kitokiu nei įprastu būdu, tai vadinama perversija arba parafllija (A.Dembickas, Psichiatrija, 2003 m). Viena iš labiausiai afišuojamų šio laikmečio perversijų yra sadomazochizmas.
Sadizmas pasireiškia tuo, kad lytinis sujaudinimas pasiekiamas kankinant partnerį. Ši perversijų rūšis pavadinta prancūzų rašytojo Markizo de Sade (1740 - 1814) vardu. Sadizmas gali būti tiek psichologinis, tiek fizinis. Psichologiniam sadizmui būdinga tai, kad lytinis pasitenkinimas (kai kuriais atvejais - iki orgazmo) kyla įžeidinėjant, gąsdinant kitą žmogų, o fiziniam sadizmui - sukeliant kitam žmogui skausmą, pvz.: jį plakant, surišant, kandžiojant, prievartaujant ir t.t. Yra buvę istorijoje atvejų, jog siekiant lytinio sujaudinimo kulminacijos, partneris yra nužudomas.


Read More

Hipochondrinis sutrikimas

1/3/2018

 
Pagrindinis hipochondrinio sutrikimo požymis yra žmogaus baimė susirgti kokia nors sunkia liga arba mintis, kad ta liga jau yra sergama. Įprasti kūno pojūčiai ar išvaizda yra traktuojami kaip nenormalūs arba kaip tam tikros ligos požymiai. Net ir gavus medikų patvirtinimą, jog asmuo yra sveikas, dažnai šią informaciją jis atmeta, nes remiamasi įsitikinimu, jog specialistai tos ligos paprasčiausiai neranda. Dėl šios priežasties yra dažnai keičiami gydytojai. Įprastai tariama liga būna lokalizuota gyvybiškai svarbiuose organuose: galvoje, širdyje, kraujotakoje, kvėpavimo takuose. Tačiau ji gali būti įvardijama ir kitose kūno vietose, priklausomai nuo paciento turimų žinių apie nuspėjamą arba įsivaizduojamą konkrečios ligos eigą. Šį sutrikimą turinčius žmones apima depresinė būsena, dažnai lydinčios emocijos yra pyktis, susierzinimas. Ilgainiui pradeda kamuoti kiti nerimo sutrikimai, tokie kaip nemiga ar panikos atakos.

Daugumoje šaltinių teigiama, kad hipochondrinio sutrikimo etiologija nėra labai aiški. Visgi galima išskirti keletą pagrindinių priežasčių, sukeliančių šį sutrikimą.


Read More

Tikslo galia

4/10/2017

 
Tikslas neretai tampa mūsų gyvenimo varomuoju varikliu, priverčiančiu pakilti virš nuobodžios kasdienybės. Tikslo vedamas žmogus jaučia gyvenimo skonį, nes jo egzistencija įgauna prasmės pojūtį. Tikslas yra tam, kad žmogus išlaisvintų savo prigimtines galias ir pranoktų savo vakarykštį AŠ. Kiekvienas tikslo siekimas susideda iš tam tikrų etapų, kurie dėliojasi pasąmoniniame lygmenyje. Šios fazės yra: jutimas, suvokimas, mobilizacija, veiksmas ir įprasminimas. Jei šias fazes mes perkeltume į sąmoningumo lygmenį, labiau suprastume, kas vyksta mūsų prote ir kaip nuo to priklauso mūsų tikslų kryptingumas.


Read More

Vertinimas

1/16/2016

 
Picture
Vertinti – reiškia turėti savo nuomonę kito žmogaus, daikto ar kokio nors reiškinio atžvilgiu.
Žmogus, būdamas santykyje su aplinka, yra priverstas laviruoti tarp savo asmeninio suvokimo ir tarp to, ką mato išorėje. Jei tas matomas vaizdas atitinka mūsų vidinį pasaulį – mes dažniausiai jį vertiname teigiamai, tačiau jei tai, kas matoma, yra skirtinga, mes esame linkę mus supančią aplinką (veiksmus, poelgius, vertybes ir pan.) vertinti neigiamai.
Poreikis stebėti ir vertinti kitus, sukuria iliuziją, kad mus taip pat stebi ir vertina aplinkiniai, todėl tampame akylūs ir pastabūs ne tik kitų, bet ir savo paties atžvilgiu.


Read More

Troškimų ratas

3/30/2015

 
Picture
Vienas didžiausių žmonijos mąstytojų  Artūras Šopenhaueris teigė, kad žmogaus gyvenimas amžinai sukasi aplink poreikių ir jų patenkinimo ašį. Tačiau net ir patenkinus poreikį, mes neilgai jaučiamės laimingi.
Toliau plėtojant Šopenhauerio mintį, būtų galima teigti, kad nuolatos veikti mus skatina aplankantys nerimo, baimės ir beprasmybės jausmai, kurie verčia mus daryti bet ką, kad pabėgtume nuo šių jausmų. Todėl mes nuolat sukamės norų rate: kai ko nors įsigeidžiame - įsigyjame, trumpam nurimstame, tačiau ilgainiui vėl ko nors užsinorime. Kaskart stengdamiesi įgyvendinti norus, mes patenkama į užburtą ratą, kuris mums veikiau sukelia kančią, nei palengvėjimą. Kuo daugiau mes turime, tuo labiau mes esame priklausomi nuo savo troškimų.



Read More

Akys yra horizontalios, nosis - vertikali

10/10/2014

 
PictureEihei Dogen
Iki šių dienų yra išlikusi istorija apie XIII a. gyvenusį vienuolį, Zen budizmo pradininką Japonijoje – Eihei Dogen (1200-1253).
Eihei Dogen gimė aristokratiškoje šeimoje ir jau būdamas 4 metų amžiaus gebėjo skaityti japoniškai ir klasikine kinų kalba. Tačiau neeilinių gabumų vaikui gyvenimas nepašykštėjo išbandymų – sulaukus septynerių metų amžiaus mirė jo mama, o po metų jis liko visiškai vienas, netekęs ir tėvo. Šie įvykiai Dogen nuo pat vaikystės skatino domėtis žmogaus būties prasme. Atsakymų paieškos jį nuvedė į vienuolyną, į kurį pateko būdamas 12 metų amžiaus. Tačiau net ir ten būdamas jis nerado atsakymų į jam ramybės nedavusius klausimus.



Read More

Baimė

5/2/2014

 
Picture
Šiuolaikinio žmogaus galimybės atrodo beribės, tačiau būtų sunku surasti žmogų, kuris neturėtų savų baimių.
Baimė – mūsų pačių vaizduotės sukurtas jausmas, kylantis dėl apibrėžtų objektų (pvz.: vorų baimė) ar pasikartojančių situacijų baimė (pvz.: žiūrėjimas žmonėms į akis, mirties baimė, baimė dėl galimai nesėkmingų tarpusavio santykių, finansinio nepriteklius baimė ir t.t.). Beveik visais atvejais baimė yra lydima nerimo jausmo.
Baimė yra vienas didžiausių energijos vampyrų, nuolatinis galvojimas apie ją ilgainiui mus išsekina. Bandydami išvengti baimę sukeliančių objektų ar situacijų, mes prarandame spontaniškumą bei atsiribojame nuo aplinkos, tapdami vis labiau uždaresni arba sugalvojame įvairiausių pateisinimų savo baimei.


Read More
<<Previous

    Straipsniai

    Šioje skiltyje yra talpinami įvairūs straipsniai, susiję su saviugda ir psichoterapija.

    Straipsnių kategorijos
    Pandemijos akivaizdoje
    Depresija
    Hipochondrinis sutrikimas
    Tikslo galia
    Psichoterapijos atmintinė
    Vertinimas
    Troškimų ratas
    Dogen
    Baimė
    Pasitikėjimas savimi
    Kančia
    Reakcija į diagnozę
    Sadomazochizmas
    Sportas
    Miegas
    Psichoterapijos istorija

Powered by Create your own unique website with customizable templates.